- apmėtyti
- apmė́tyti tr. 1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N. 2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmė́tė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt. 3. apsodinti (bulvėmis): Ligi tokį šmotą žemės po bulvelę apmė́tysi, tai ir akys iš kaktos išlįs Ds. 4. paskubomis davinėti, apdalyti: Nubėgęs apmė́to karvėm šiaudų ir vė draineliuoja Gs. Kaip aš jiems skolas apmė́čiau, tai dabar jie gyvens Skr. | refl. tr.: Pardeviau uogų, apsimė́čiau skolas Krš. ║ refl. apsirūpinti: Ka uždirbtum du šimtu, apsimė́tytumei Krš. 5. išberti (spuogais): Vaikui apmė́tė visą burnelę šašeliais raudonais Ml. 6. Kv, Vvr, Sdk apsukai atsiūti (atkirptą audinį), kad neirtų, nebrigztų, nerykštų: Apmė́tyk audimo galus su adata, kad nerykštum J. Reikėjo apmė́tyt siūlais, būtų neatbrizgę kraštai Rm. Apmėtai audeklą, bo apbrigs Grv. Suknė jau gatava, tik siūlės da neapmė́tytos Škn. ║ Rud kraštą palenkus atsiūti, atsiūlėti: Švarko pamušalą ar apmėtei? Kvr. Tuos atlenkimus apmėtė baltais siūlais, ir matos iš tolo Jnšk. Da nesmauk kelnėm, lopinį apmė́tysiu Vdn. Menkas čia jau darbas skarelę apmė́tyti Krp. | refl. tr.: Reikės tą skarą apsimė́tyt Mrj. \ mėtyti; apmėtyti; atmėtyti; įmėtyti; išmėtyti; numėtyti; panumėtyti; pamėtyti; permėtyti; pramėtyti; primėtyti; sumėtyti; užmėtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.